Dantų dygimas, augimas: viskas, ką reikėtų žinoti

Metas, kai dygsta pirmieji (pieniniai) dantukai, gali būti sudėtingas tiek pačiam mažyliui, tiek tėveliams. Tam, kad dantys kuo ilgiau išliktų sveiki ir gražūs, tinkama priežiūra svarbi jau nuo pat pirmųjų dienų. Kaip žinoti, kad kūdikiui dygsta dantukai, kada įprastai prasideda šis raidos etapas ir kaip rūpintis vaikučio šypsena?

 

Dantų sluoksniai ir tipai

 

Dantį sudaro šie pagrindiniai sluoksniai:

  • Emalis – išorinis danties sluoksnis ir kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga. Tai lemia struktūrinis kalcio apatito (hidroksiapatito) nanokristalų išsidėstymas.
  • Dentinas – šis sluoksnis šiek tiek minkštesnis už emalį ir savo sandara yra panašus į kaulinį audinį. Jis yra gelsvos spalvos.
  • Pulpa – gyva danties dalis, sudaryta iš nervų ir kraujo ląstelių.
  • Cementas – jungiamojo audinio sluoksnis, laikantis dantų šaknis prie dantenų ir žandikaulio.

 

Šie sluoksniai glaudžiai susiję tarpusavyje ir užtikrina gerą danties būklę. Todėl bet kurio iš jų pažeidimas gali tapti odontologinių problemų priežastimi. Tam, kad vaikų dantų dygimas būtų kuo sklandesnis, patariama pasirūpinti tinkama profilaktika, kurią gali užtikrinti „Ozo“ klinikos specialistai.

Tiek pieniniai, tiek nuolatiniai dantys būna skirtingų tipų:

  • Kandžiai – priekiniai dantys, skirti maisto kandimui. Jie yra plokščios formos su plonu kraštu. Tiek vaikai, tiek suaugusieji turi po 8 kandžius: 4 viršutiniame ir 4 apatiniame žandikaulyje.
  • Iltiniai – tai pakankamai ilgi, aštria, nusmailėjusia forma pasižymintys dantys, padedantys atplėšti maistą. Vaikai ir suaugusieji jų turi vienodai: po 2 dantis viršutinėje ir apatinėje eilėje.
  • Kapliai – jie jau gerokai didesni už priekinius, su daug keterų, padedančių smulkinti maistą. Suaugusieji turi 8 kaplius: po 4 viršuje ir apačioje. Šie dantys išsidėstę iškart už iltinių. Maži vaikai kaplių neturi.
  • Krūminiai – tai didžiausi dantys iš visų. Jie turi didelį plokščią paviršių su keteromis, skirtomis galutiniam maisto susmulkinimui prieš jį nuryjant. Įprastai krūminiai dantys turi nuo 2 iki 4 šaknų. Suaugusiųjų burnoje yra 12 tokių dantų: po 6 viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje. Vaikai turi 8 pieninius krūminius dantis. Paskutinieji suaugusiųjų krūminiai dantys dar vadinami protiniais, kurių iš viso yra 4.

Skaitykite toliau ir sužinokite, kada vaikams pradeda dygti dantys ir kaip atpažinti šį procesą.

 

Kūdikių dantų dygimas

 

Pagrindiniai mažylių dantų dygimo požymiai:

  • paraudusios ir paburkusios dantenos,
  • didelis kūdikio noras kandžiotis ir pirštų čiulpimas,
  • gausesnis seilėtekis,
  • nedideli veido bėrimai aplink lūpas,
  • didesnis vaikučio irzlumas,
  • dažnesni prabudimai naktį ar kiti miego sutrikimai,
  • sumažėjęs apetitas,
  • nežymus karščiavimas.

Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Pirmieji iš jų (dažniausiai – apatinio žandikaulio centriniai kandžiai) pradeda dygti maždaug apie 6–8 gyvenimo mėnesį. Ši riba gali būti labai individuali, todėl nereikėtų nerimauti, jei dantukai pradėjo dygti anksčiau ar vėliau. Visi jie įprastai išdygsta iki 2,5–3 metų. Tuomet susiformuoja pieninis sąkandis, kurį vaikai dažniausiai turi iki 6 metų.

 

Skirtingų tipų pieninių dantų dygimas ir iškritimas:

 

Viršutinis žandikaulis:

 

  • Centrinis kandis: dygsta apie 8–12 mėnesį, iškrenta 6–7 metų.
  • Šoninis kandis: dygsta apie 9–13 mėnesį, iškrenta 7–8 metų.

 

  • Iltinis: dygsta apie 16–22 mėnesį, iškrenta 10–12 metų.

 

  • Pirmasis krūminis: dygsta apie 13–19 mėnesį, iškrenta 9–11 metų.

 

  • Antrasis krūminis: dygsta apie 25–33 mėnesį, iškrenta 10–12 metų.

 

Apatinis žandikaulis:

 

  • Centrinis kandis: dygsta apie 6–10 mėnesį, iškrenta 6–7 metų.

 

  • Šoninis kandis: dygsta apie 9–13 mėnesį, iškrenta 7–8 metų.

 

  • Iltinis: dygsta apie 16–23 mėnesį, iškrenta 9–12 metų.

 

  • Pirmasis krūminis: dygsta apie 14–19 mėnesį, iškrenta 9–11 metų.

 

  • Antrasis krūminis: dygsta apie 23–32 mėnesį, iškrenta 10–12 metų.

 

Kūdikio dantukų dygimo laiką lemia genetiniai faktoriai. Todėl jį galima įvertinti atsižvelgiant į tai, kada pirmieji dantys išdygo tėvams. Pastebima, kad berniukams pieniniai dantys dygsta šiek tiek anksčiau nei mergaitėms. Gali pasitaikyti atvejų, kai kūdikiai jau gimsta su prasikalusiais dantimis (dažniausiai – apatiniais centriniais kandžiais) arba jie išdygsta praėjus vos kelioms dienoms po gimimo.

Ankstyvą arba pavėluotą pieninių dantų dygimą gali lemti įvairios ligos. Pavyzdžiui, sergant tymais, dantukai pradeda dygti ankščiau laiko. Vėlesniam jų prasikalimui įtakos gali turėti: rachitas, medžiagų apykaitos sutrikimai ar dažnai pasireikšiančios ūminės infekcinės ligos.

Dažnai tėveliams iškyla klausimas – kada būtina apsilankyti pas odontologą? Tai galima padaryti vos tik išdygus pirmajam dantukui. Rūpestingi ir savo darbą puikiai išmanantys „Ozo“ klinikos specialistai apžiūrės ir įvertins Jūsų mažylio burnos būklę, pateiks patarimų, kaip ją prižiūrėti.

 

Pirmųjų (pieninių) dantukų svarba

 

Pirmieji mažylio dantukai itin svarbūs pieninio sąkandžio formavimui ir taisyklingam žandikaulio padėties palaikymui. Taip jie leidžia užtikrinti normalią kramtymo funkciją. Laiku iškritę pieniniai dantys padeda laiku išdygti nuolatiniams dantims ir formuotis taisyklingam sąkandžiui. Po kiekvienu pieniniu dantimi yra  nuolatinio danties užuomazga. Todėl esant pažeidimui, būtinas jo gydymas. Priešingu atveju infekcija gali sutrikdyti nuolatinio danties vystymąsi ir dygimą.

 

Nuolatinių dantų dygimas

 

Mišraus sąkandžio laikotarpiu vadinama dantų kaita, kai pradeda kristi pieniniai ir dygti nuolatiniai dantys. Dažniausiai jis prasideda apie 6-uosius gyvenimo metus ir baigiasi vaikui sulaukus 12–13 metų. Tai periodas, kai intensyviai auga ir vystosi žandikaulis, susiformuoja nuolatinis sąkandis, išliekantis visą likusį gyvenimą. Įprastai 13-mečiai jau turi 28 nuolatinius dantis. Norint užtikrinti gerą jų būklę, svarbi reguliari priežiūra. Šiuolaikinės technologijos leidžia užtikrinti dantų gydymą be skausmo. Daugiau apie tai galite sužinoti čia.

 

Skirtingo tipo nuolatinių dantų dygimo laikas:

 

Viršutinis žandikaulis:

 

  • Centrinis kandis: dygsta apie 7–8 metus.

 

  • Šoninis kandis: dygsta apie 8–9 metus.

 

  • Iltinis: dygsta apie 11–12 metus.

 

  • Pirmasis prieškrūminis: dygsta apie 10–11 metus.

 

  • Antrasis prieškrūminis: dygsta apie 10–12 metus.

 

  • Pirmasis krūminis: dygsta apie 6–7 metus.

 

  • Antrasis krūminis: dygsta apie 12–13 metus.

 

  • Trečiasis krūminis (protinis): dygsta apie 17–21 metus.

 

Apatinis žandikaulis:

 

  • Centrinis kandis: dygsta apie 6–7 metus.

 

  • Šoninis kandis: dygsta apie 7–8 metus.

 

  • Iltinis: dygsta apie 9–10 metus.

 

  • Pirmasis prieškrūminis: dygsta apie 10–12 metus.

 

  • Antrasis prieškrūminis: dygsta apie 11–12 metus.

 

  • Pirmasis krūminis: dygsta apie 6–7 metus.

 

  • Antrasis krūminis: dygsta apie 11–13 metus.

 

  • Trečiasis krūminis (protinis): dygsta apie 17–21 metus.

 

Protinių dantų dygimas – labai individualus. Pakankamai dažnai pasitaiko atvejų, kai jie prasikala daug vėliau arba iš viso neišdygsta.

 

Pieninių ir nuolatinių dantų priežiūra

 

Tinkama kūdikių dantukų priežiūra reikalinga jau nuo pirmųjų dienų. Tam rekomenduojama naudoti drėgną marlę arba specialų silikoninį antpirštį. Juo galima švelniai nubraukti apnašas ir pamasažuoti dantenas. Taip palengvinamas naujų dantų prasikalimas, sumažinamas skausmas. Kaip ir suaugusiųjų, taip ir kūdikių dantukus reikia valyti ryte ir vakare. Tai padeda sumažinti seilėtekį ir pagerinti savaiminį burnos apsivalymą.

Kai išdygsta daugiau dantukų, reikia pradėti naudoti vaikišką šepetėlį su maža minkšta galvute ir befluorę dantų pastą. Vyresniems vaikams (nuo 3 metų) rekomenduojamos nedidelį (250–500 ppm), o paaugliams didesnį (1000–1100 ppm) fluoro kiekį turinčios pastos.

Vaikučiams iki 6–7 metų gali būti sunku patiems kruopščiai išsivalyti dantukus, todėl jiems turėtų padėti tėveliai. Tai pat labai svarbus tinkamo pavyzdžio rodymas.

Išdygus nuolatiniams dantims, esminiai burnos higienos principai nesikeičia. Dantys turėtų būti valomi mišriais (sukamaisiais ir šluojamaisiais) judesiais du kartus per dieną, ryte ir vakare, tam skiriant po 2–3 minutes. Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10–12 m. jau galima pradėti naudoti tarpdančių siūlą.

Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Dėl šios priežasties patariama riboti suvalgomų saldumynų kiekį, pasmaližiavus išsiskalauti burną.

Pasirūpinkite, kad pieninių ir nuolatinių dantų dygimas Jūsų vaikams būtų kuo sklandesnis. „Ozo“ klinikos odontologai pasiruošę suteikti profesionalią pagalbą, kai jos labiausiai reikia.