Burnos ertmės diskomfortas gali smarkiai paveikti kasdienybę – nuo mitybos iki bendros savijautos. Vienas iš tokių nemalonių sutrikimų yra stomatitas, galintis pasireikšti skausmu, paraudimu ar net opelėmis. Nors tai gana dažna būklė, daugelis vis dar nepakankamai gerai žino, kas yra stomatitas, kaip jį atpažinti ir kada būtina kreiptis į specialistus. Šiame tinklaraščio įraše pateikiame visą svarbiausią su šia būkle susijusią informacija: nuo to, kokie yra stomatito simptomai ir pagrindinės stomatito priežastys, iki to, kaip gydomas stomatitas.

Kas yra stomatitas?

Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas, galintis paveikti skruostų vidinę pusę, lūpų gleivinę, liežuvį, dantenas ar net gomurį. Dažniausiai jis pasireiškia kaip paraudimas, skausmingos opelės ar gleivinės įtrūkimai, trukdantys valgyti, kalbėti ar net miegoti.

Nors stomatitas burnoje gali pasirodyti kaip nesudėtinga problema, nesiimant tinkamų veiksmų, jis gali virsti lėtine būkle arba sukelti komplikacijas. Todėl labai svarbu laiku atpažinti pirmuosius stomatito požymius ir pradėti gydymą.

Stomatito priežastys

Stomatito priežastys gali būti labai įvairios – nuo fizinės traumos iki sisteminių organizmo sutrikimų. Dažnai tai – kelių veiksnių derinys. Pagrindinės burnos gleivinės uždegimo priežastys yra:

• gleivines dirginančių medžiagų poveikis (pvz., per karštas ar aštrus maistas);
• prasta burnos higiena arba netinkamas protezų naudojimas;
• stresas ir nuovargis;
• virusinės, bakterinės ar grybelinės infekcijos;
• vitaminų (ypač B grupės ir C) trūkumas;
• autoimuniniai susirgimai;
• hormoniniai pokyčiai (pvz., brendimo ar nėštumo metu);
• alerginės reakcijos.

Svarbu atkreipti dėmesį – net jei stomatito požymiai atrodo nereikšmingi, juos gali sukelti rimta sveikatos problema. Todėl tikslus priežasties nustatymas yra svarbi stomatito gydymo dalis.

Stomatito simptomai

Nors stomatitas gali pasireikšti įvairiai, dažniausi stomatito simptomai apima:

• skausmingas, paraudusias vietas burnoje;
• baltas ar gelsvas opeles;
• deginimo jausmą;
• nemalonų burnos kvapą;
• padidėjusį seilėjimąsi;
• karščiavimą (ypač vaikams).

Kai kurie žmonės gali jausti bendrą silpnumą ar net padidėjusius limfmazgius. Stomatito požymiai priklauso nuo uždegimo tipo ir eigos.

Kokiose vietose dažniausiai atsiranda stomatitas?

Stomatitas gali pasireikšti bet kurioje burnos ertmės vietoje, tačiau dažniausiai išsivysto:

• Stomatitas skruostų vidinėje pusėje – ši vieta dažnai pažeidžiama dėl kandimo ar trinties nuo maisto ar dantų.
• Stomatitas ant dantenų – dažnas simptomas yra paraudimas, jautrumas, kraujavimas ir skausmas.
• Stomatitas ant liežuvio – pasireiškia opelėmis, dėmėmis ar skausmingais įtrūkimais, dažnai sukeliančiais diskomfortą kalbant ar valgant.
• Stomatitas lūpų vidinėje pusėje – pažeidimai gali atsirasti dėl virusinių infekcijų ar nuolatinio dirginimo.
• Stomatitas ant gomurio – rečiau, bet stomatitas gali išsivystyti ir gomurio srityje, ypač jei priežastis yra infekcinė ar susijusi su sisteminiais organizmo pakitimais.

Kiekviena iš šių vietų turi savitų rizikos veiksnių, todėl svarbu stebėti bet kokius gleivinės pakitimus ir kreiptis į specialistą, jei diskomfortas užsitęsia.

Stomatito rūšys

Priklausomai nuo priežasties, burnos gleivinės uždegimas gali būti kelių skirtingų tipų. Dažniausiai pasitaiko dvi formos: aftinis ir herpinis stomatitas, tačiau svarbu žinoti ir kitas rūšis. Tai padeda tiksliau nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą.

Aftinis stomatitas

Aftinis stomatitas – tai viena dažniausių stomatito formų, pasireiškianti pavienėmis ar daugybinėmis opelėmis burnos gleivinėje. Aftos dažnai yra apskritos, baltos ar gelsvos spalvos, apsuptos raudonos aureolės. Šios opos dažniausiai atsiranda liežuvio, vidinių skruostų ar lūpų paviršiuje.

Aftų atsiradimą gali paskatinti:

• stresas, miego trūkumas;
• imuniteto susilpnėjimas;
• vitaminų (ypač B12, folio rūgšties, geležies) trūkumas;
• tam tikri maisto produktai (pvz., rūgštūs vaisiai, riešutai);
• mechaniniai pažeidimai (pvz., įkandimas, breketai).

Aftinis stomatitas yra pasikartojantis ir gali trukti 7–14 dienų, o sunkesniais atvejais – ilgiau. Nors jis nėra pavojingas, sukelia daug diskomforto, apsunkina valgymą, kalbėjimą ir burnos higieną.

Herpinis stomatitas

Herpinis stomatitas dažniausiai pasireiškia vaikams nuo 6 mėn. iki 5 metų, tačiau gali išsivystyti ir suaugusiesiems, ypač tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi. Jį sukelia Herpes simplex virusas (HSV-1), kuris infekuoja burnos gleivinę ir sukelia daugybines, skausmingas pūsleles.

Pirmieji simptomai:

• karščiavimas, bendras silpnumas;
• dirglumas, apetito sumažėjimas;
• padidėję limfmazgiai;
• vėliau – skausmingos pūslelės ant liežuvio, gomurio, dantenų, aplink lūpas.

Po kelių dienų pūslelės sprogsta, palikdamos skausmingas žaizdeles. Kitaip nei aftinis stomatitas, herpinis stomatitas gali plisti kontaktiniu būdu (bučiuojantis, per indus, žaislus), todėl būtina laikytis griežtos higienos.

Kandidozinis stomatitas (burnos pienligė)

Jį sukelia grybelis Candida albicans. Dažniausiai pasireiškia kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie vartoja antibiotikus ar imunitetą slopinančius vaistus. Kandidoziniam stomatitui būdingos baltos apnašos burnoje, po kuriomis – paraudusi gleivinė.

Bakterinis stomatitas

Šį uždegimą sukelia bakterijos, dažniausiai po burnos gleivinės pažeidimo ar kartu su dantenų ligomis. Simptomai – uždegimas, pūliavimas, nemalonus kvapas iš burnos.

Alerginis stomatitas

Alerginis stomatitas pasireiškia kaip reakcija į tam tikrus vaistus, burnos higienos priemones ar maistą. Jam būdingas gleivinės paraudimas, patinimas, niežėjimas, kartais – opelės.

Skirtingos stomatito rūšys rodo, kad ne visada pakanka vienodo gydymo. Jis turėtų būti parinktas individualiai, pagal uždegimo tipą ir priežastį. Atminkite: svarbu kuo anksčiau kreiptis į gydytoją, jei simptomai nepraeina per kelias dienas ar sparčiai blogėja.

Stomatito gydymas

Norint veiksmingai išgydyti stomatitą, svarbu ne tik malšinti simptomus, bet ir šalinti jo priežastis. Stomatito gydymas priklauso nuo ligos formos, sunkumo ir sergančiojo būklės.

Bendros stomatito gydymo priemonės yra:

• vietinės priemonės: antiseptiniai skalavimo skysčiai, tepalai su anestetikais;
• skausmą malšinantys vaistai;
• maisto papildai, ypač jei nustatytas vitaminų trūkumas;
• antibakterinis ar antivirusinis gydymas (pagal indikacijas).

Be to, itin svarbi burnos higiena. Ji ne tik padeda greičiau gyti, bet ir apsaugo nuo atkryčių. Reguliariai atliekama profesionali burnos higiena ir kruopšti kasdienė priežiūra yra vienas veiksmingiausių būdų užkirsti kelią stomatitui.

Laiku atpažintas ir tinkamai gydomas stomatitas paprastai nesukelia rimtų padarinių. Tačiau pasikartojantys ar sunkėjantis uždegimas signalizuoja, kad organizme gali slypėti gilesnių sveikatos problemų. Todėl svarbu ne tik malšinti stomatito simptomus, bet ir ieškoti tikrųjų priežasčių. Pasirūpinkite savo burnos sveikata – tai daugiau nei tik grožis ar patogumas, tai – viso organizmo gerovės pagrindas.

DUK

Kuo skiriasi stomatitas vaikams ir suaugusiems?

Stomatitas vaikams dažniausiai būna ūminės eigos ir susijęs su virusinėmis infekcijomis, ypač Herpes simplex virusu (HSV-1). Jis gali pasireikšti staiga, kartu su karščiavimu, padidėjusiais limfmazgiais, bendru silpnumu ir apetito sumažėjimu. Dažnai tai – pirminė viruso infekcija, kuri vaiko organizme pasireiškia ryškiau nei suaugusiesiems.

Stomatitas suaugusiam žmogui dažniau pasireiškia kaip lėtinė arba pasikartojanti būklė. Jis neretai būna susijęs su stresu, miego trūkumu, imuninės sistemos nusilpimu, hormoniniais pokyčiais ar tam tikrų vitaminų (pvz., B grupės, geležies) trūkumu. Suaugusiems dažnesnė forma – aftinis stomatitas, kuris gali kartotis tam tikrais gyvenimo laikotarpiais.

Ar stomatitas užkrečiamas?

Dažniausiai stomatitas nėra užkrečiamasis. Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, esant herpiniam stomatitui, infekcija gali plisti per artimą kontaktą (pvz., bučiuojantis ar naudojantis tais pačiais indais). Tad atsakymas į klausimą, ar stomatitas užkrečiamas, priklauso nuo to, kokia yra uždegimo kilmė.

Stomatitas nėštumo metu – ar pavojinga?

Nors stomatitas nėštumo metu nėra pavojingas vaisiui, jis gali sukelti diskomfortą ir pabloginti moters savijautą. Be to, nėštumo laikotarpiu moters organizmas tampa jautresnis infekcijoms, todėl gydymas turėtų būti atsargus, vengiant stiprių vaistų.

Stomatito gydymas soda – ar veiksminga?

Soda dažnai minima kaip liaudiška priemonė stomatito gydymui. Nedidelės koncentracijos tirpalas burnos skalavimui gali padėti sumažinti dirginimą ir dezinfekuoti burnos gleivinę. Tačiau tai tik pagalbinė priemonė, kuri negali pakeisti profesionalaus gydymo.

Vaistai nuo stomatito – kada būtina griebtis antibiotikų?

Vaistai nuo stomatito turi būti parenkami pagal ligos pobūdį. Antibiotikų būtina griebtis tik tada, kai stomatitas yra bakterinės kilmės arba kai prisideda antrinė infekcija. Virusinėms ar aftinėms formoms jie ne tik neveiksmingi, bet ir gali sutrikdyti natūralią burnos mikroflorą.