Dantenų skausmas, kraujavimas, paraudimas ar patinimas gali būti gingivito (dantenų uždegimo) požymiai. Tai viena iš dažniausiai pasitaikančių dantenų ligų. Negydoma ji progresuoja, todėl gali išsivystyti periodontitas, kuris pažeidžia dantį supančius audinius. Siekiant išvengti tokių problemų, naudinga žinoti dantenų uždegimo priežastis ir jo gydymo būdus. Plačiau apie tai – šiame tinklaraščio įraše.

Gingivitas (dantenų uždegimas) ir jo rūšys / formos

Gingivitas (gingvitas) yra dantenų uždegimas, kurį paprastai sukelia ant dantų susikaupusios apnašos – lipni bakterijų plėvelė, susidaranti ant dantų dėl netinkamos burnos higienos. Toliau aptariame pagrindines jo rūšis / formas.

Bakterinis gingivitas

Bakterinis gingivitas yra labiausiai paplitusi gingivito forma, kurią sukelia ant dantų ir dantenų susikaupusios apnašos. Jei apnašos nepašalinamos valant dantis dantų šepetėliu ir tarpdančių siūlu, jos gali sukietėti ir virsti dantų akmenimis, o tai dar labiau sustiprina dantenų uždegimą. Pagrindiniai bakterinio gingivito simptomai yra paraudusios, patinusios ir kraujuojančios dantenos.

Opinis nekrozinis gingivitas

Opinis nekrozinis gingivitas yra sunkesnė dantenų ligos forma, kuriai būdingas staiga prasidėjęs skausmas, kraujavimas, išopėjęs tarpdantinis kraštas ir nemalonus kvapas. Šią būklę dažnai lydi sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas ir limfmazgių padidėjimas. Ji dažniau pasireiškia asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi, kurių burnos higiena yra prasta arba kurie patiria didelį stresą.

Nebakterinis gingivitas

Nebakterinį gingivitą gali sukelti įvairūs neinfekciniai veiksniai, įskaitant alergines reakcijas, mechaninį dantenų dirginimą, cheminius dirgiklius (pvz., tabakas ar alkoholis) ir tam tikras ligas, kurios veikia organizmo imuninę reakciją. Kitaip nei bakterinis gingivitas, kurį pirmiausia sukelia susikaupusios dantų apnašos, nebakterinis gingvitas apima dantenų uždegimą be pirminio bakterinio apnašo poveikio.

Hipertrofinis gingivitas

Hipertrofiniam gingivitui būdingas dantenų audinio peraugimas arba padidėjimas. Ši būklė gali būti atsakas į įvairius veiksnius, įskaitant ilgalaikį apnašų ir dantų akmenų sukeliamą dantenų dirginimą, tam tikrus vaistus (pavyzdžiui, vartojamus sergant epilepsija, po organų transplantacijos, taip pat tam tikrus vaistus nuo kraujospūdžio) arba sistemines ligas. Peraugęs dantenų audinys gali apsunkinti burnos higieną, todėl toliau kaupiasi apnašos ir būklė dar labiau pablogėja.

Dėl netinkamos ar nepakankamos burnos higienos gali pasireikšti dantenų uždegimas po implantavimo. Todėl implantuotus dantis būtina atsakingai prižiūrėti kaip ir natūralius. Kreivai išdygę protiniai dantys taip pat gali paskatinti bakterijų ir apnašų kaupimąsi, dėl ko išsivysto protinio danties dantenų uždegimas.

Dantenų uždegimo priežastys

Šios ligos atsiradimą dažniausiai lemia:

• netinkama dantų priežiūra,
• minkštosios apnašos, ilgainiui virstančios akmenimis,
• netaisyklingai išdygę dantys,
• tam tikrų vaistų vartojimas,
• prasta bendra organizmo būklė,
• mechaninis dantenų pažeidimas,
• kariesas,
• rūkymas,
• stresas,
• hormonų sistemos sutrikimai,
• kraujo ligos ir kita.

Pakankamai dažnai vienu metu pasireiškia net keletas veiksnių, todėl uždegimo rizika gali dar labiau išaugti.

Gingvito simptomai

Tai, jog pasireiškė dantenų uždegimas, gali išduoti tokie požymiai:

• paraudusios arba violetinės spalvos dantenos,
• dantenų skausmas, jautrumas,
• blogas burnos kvapas,
• kraujuojančios dantenos valantis dantis šepetėliu ar naudojant tarpdančių siūlą,
• dantenų patinimas,
• dantenų atsitraukimas nuo dantų, suglebimas.

Jei pasireiškė kažkurie dantenų uždegimo simptomai, rekomenduojama nedelsti ir užsiregistruoti apžiūrai pas odontologus. Specialistai profesionaliai įvertins jūsų situaciją ir padės užkirsti kelią būklės progresavimui. Atminkite, jog lėtinis gingivitas yra vienas iš periodontito požymių, tad labai svarbu jo neignoruoti.

Gingivito gydymas ir profilaktika

Profesionali burnos higiena – tai viena iš svarbiausių procedūrų, leidžiančių išvengti ar stabilizuoti dantenų uždegimą. Prieš pradėdami bet kokio pobūdžio intervencijas burnos ertmėje, išskyrus skubią pagalbą, pacientams paskiriame labai stiprią paruošiamąją profilaktikos programą.

Profesionalios burnos higienos procedūrų dažnis ir apsilankymų skaičius parenkamas atsižvelgiant į individualią kiekvieno paciento burnos ertmės būklę. Pagrindinis tikslas yra maksimaliai pašalinti dantenų uždegimą, informuoti apie jo priežastis, išmokyti taisyklingos dantų priežiūros, motyvuoti pacientą laikytis tinkamos asmeninės burnos higienos.

Po individualiai parinktos profilaktinės programos gali būti atliekamas:

• dantų gydymas,
• estetinės dantų ir dantenų procedūros,
• chirurginės intervencijos,
• ortodontinis gydymas.

Pabaigus gydymą, kiekvienam pacientui rekomenduojama reguliariai lankytis profesionalioms burnos higienos procedūroms. Jos leidžia pasiekti ilgalaikius gydymo rezultatus.

Atminkite – dantenų uždegimo gydymas tuo paprastesnis, kuo anksčiau nustatoma problema. Todėl pastebėjus, kad kraujuoja dantenos, pakito jų spalva, pasireiškė jautrumas ar skausmas, patariama kreiptis į specialistus. Spauskite čia ir sužinokite, kuo jums gali būti naudinga periodontologija.

Kaip išvengti gingivito?

Toliau pateikiame pagrindinius prevencinius veiksmus, siekiant išvengti gingivito:

• Palaikykite gerą burnos higieną. Kiekvieną dieną, ryte ir vakare, kruopščiai išsivalykite dantis dantų šepetėliu ir jums tinkama dantų pasta, taip pat kasdien naudokite tarpdančių siūlą.
• Sveikai ir subalansuotai maitinkitės. Į savo mitybos racioną įtraukite kuo daugiau daržovių ir vaisių, taip pat gerkite pakankamai vandens, nes jis svarbus seilių, kurios padeda palaikyti burnos švarą, gamybai. Venkite daug cukraus turinčių maisto produktų ir gėrimų, nes jie skatina ėduonį ir bakterijų susidarymą.
• Reguliariai atlikite profesionalią burnos higieną. Reguliarūs apsilankymai pas burnos higienistą padeda palaikyti gerą burnos sveikatą ir anksti nustatyti dantų bei dantenų susirgimų požymius. Įprastai profesionalią burnos higieną rekomenduojama atlikti bent 1–2 kartus per metus. Tačiau turintiems breketus, kapas ar dantų implantus šią procedūrą reikėtų atlikti dažniau arba taip, kaip nurodė dantų higienistas.
• Nerūkykite. Rūkantys žmonės, palyginti su nerūkančiais, gerokai dažniau serga gingivitu. Metus rūkyti, galima žymiai pagerinti burnos sveikatą ir sumažinti dantenų uždegimo išsivystymo tikimybę.

Išvardinti prevenciniai veiksmai gali padėti gerokai sumažinti gingivito riziką ir užtikrinti, kad jūsų dantenos bei dantys išliktų sveiki.

Gingivitas – dažniausi mitai

Dažnai klaidingai manoma, jog jei kraujuoja dantenos, vadinasi, negalima jų valyti, taip vengiant dar didesnio pažeidimo. Tačiau tokie požymiai reiškia, kad toje vietoje kurį laiką buvo nepakankamai gerai išvalytos apnašos ir jau susiformavo uždegimas. Todėl būtina kreiptis į specialistą, burnos higienistą, kuris atliktų profesionalią burnos higieną, pamokytų taisyklingo dantų valymo, parinktų individualias dantų priežiūros priemones.

Kitas mitas – profesionali burnos higiena kenkia dantims. Iš tiesų ši procedūra yra pirma profilaktikos priemonė, kuri padeda užkirsti kelią periodonto patologijai.

Kamuoja dantenų skausmas, jautrumas ar kiti nemalonūs požymiai? Tai gali reikšti, kad jums pasireiškė dantenų uždegimas (gingvitas). Patyrę odontologai gali padėti išspręsti šią problemą. Jie parenka individualią būklę atitinkantį gydymą, leidžiantį pasiekti geriausius rezultatus, tad delsti – nėra ko.