Kserostomija arba burnos sausumas, džiūvimas – būklė, kuriai esant burnos seilių liaukos negamina pakankamai seilių. Jos svarbios tuo, kad padeda išvengti dantų ėduonies (karieso), neutralizuodamos bakterijų gaminamas rūgštis ir nuplaudamos maisto likučius. Seilės taip pat pagerina gebėjimą justi skonį, palengvina kramtymą ir rijimą. Jų trūkumas gali paskatinti karieso atsiradimą, sukelti diskomfortą, gerklės skausmą ir rijimo problemas. Daugiau apie kserostomijos priežastis, simptomus, kontrolę ir kitus susijusius aspektus galite sužinoti šiame tinklaraščio įraše.

Burnos sausumas – kodėl nakties metu džiūsta burna?

Kaip jau buvo minėta, kserostomija atsiranda tuomet, kai yra nepakankamai seilių, ir todėl džiūsta burna. Seilių liaukų veikla gali sutrikti dėl tokių priežasčių:

• Vaistai. Daugybė vaistų, įskaitant ir nereceptinius, gali sukelti šalutinį poveikį – burnos džiūvimą. Dažniausiai su tokia problema siejami medikamentai, skirti depresijai, aukštam kraujospūdžiui ir nerimui gydyti. Burnos sausumą taip pat gali sukelti kai kurie antihistamininiai vaistai, dekongestantai, raumenų relaksantai ir medikamentai nuo skausmo.
• Senėjimas. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių pasireiškia burnos džiūvimas. Įtakos tam turi kai kurių vaistų vartojimas, organizmo gebėjimo juos apdoroti pokyčiai, netinkama mityba ir ilgalaikės sveikatos problemos.
• Vėžio gydymui skirta spindulinė terapija. Chemoterapiniai vaistai gali pakeisti seilių pobūdį ir jų kiekį, todėl tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl naktį džiūsta burna. Tokia būklė dažniausiai būna laikina ir pasibaigus gydymui seilių srautas grįžta. Galvos ir kaklo sričiai skirta spindulinė terapija gali pažeisti seilių liaukas, todėl sumažėja seilių gamyba. Nuo spinduliuotės dozės ir ja veikiamo ploto priklauso, ar tokia būklė laikina, ar nuolatinė.
• Nervų pažeidimas. Dėl traumos ar operacijos, kurios metu pažeidžiami galvos ir kaklo srities nervai, taip pat gali pasireikšti burnos sausumas.
• Dehidratacija. Ją sukeliančios sąlygos, tokios kaip karščiavimas, gausus prakaitavimas, vėmimas, viduriavimas, kraujo netekimas ir nudegimai, gali sukelti burnos džiūvimą.
• Kitos sveikatos būklės. Kserostomija gali atsirasti dėl tam tikrų sveikatos būklių, tokių kaip diabetas, insultas, mielių infekcija (pienligė) burnoje, Alzheimerio liga. Kartais burnos džiūvimas būna susijęs su autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, Sjogreno sindromu ar ŽIV, AIDS. Tokios problemos priežastis taip pat gali būti knarkimas ir kvėpavimas atvira burna.
• Tabako ir alkoholio vartojimas. Alkoholis, rūkymas ar kramtomas tabakas gali sustiprinti kserostomijos simptomus.
• Narkotikų vartojimas. Metamfetaminas gali sukelti stiprų burnos džiūvimą ir dantų pažeidimus. Kserostomija taip pat siejama ir su marihuanos vartojimu.

Burnos sausumas yra dažnas reiškinys, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, kuriems jis pasireiškia maždaug vienam iš penkių. Nepaisant to, kserostomija gali atsirasti ir jaunesniems asmenims.

Jeigu Jums džiūsta burna, užsiregistruokite konsultacijai „Ozo“ klinikoje. Įvertinę individualų atvejį, odontologai parekomenduos gydymą, galintį padėti išspręsti kamuojančią problemą. Mūsų kontaktai čia.

Burnos sausumas – simptomai

Esam šiam sutrikimui, gali pasireikšti tokie laikini arba nuolatiniai simptomai:

• sausumo ar lipnumo jausmas burnoje;
• tirštos seilės;
• padidėjęs troškulys;
• dantų jautrumas;
• prastas burnos kvapas;
• deginimo ar dilgčiojimo pojūtis burnoje ir ypač liežuvyje;
• pasunkėjęs kramtymas, kalbėjimas ir rijimas;
• gerklės sausumas, skausmas arba užkimimas;
• išsausėjęs, rievėtas liežuvis;
• pasikeitęs skonio pojūtis;
• problemos nešiojant protezus;
• dažnai atsirandantis ėduonis;
• atsiradęs ar paūmėjęs gastroezofaginis refliuksas;
• bendras nuovargis.

Taigi, kai džiūsta burna, simptomai gali būti įvairūs. Jeigu pajutote nerimą keliančius simptomus, kurie neleidžia jaustis gerai, apsilankykite pas profesionalius „Ozo“ klinikos odontologus. Jie gali suteikti operatyvią pagalbą, esant įvairioms burnos ertmės problemoms.

Burnos sausumo gydymas

Pagrindiniai trys kserostomijos gydymo tikslai yra tokie:

1. Valdyti bet kokias sąlygas, sukeliančias burnos sausumą.
2. Užkirsti kelią dantų ėduoniui.
3. Padidinti seilių srautą.

Kai kamuoja kserostomija, gydymas paprastai apima kelis veiksmus. Pirmiausia pacientą prižiūrintis gydytojas peržiūri asmens vartojamus vaistus ir įvertina, ar jie gali sukelti burnos džiūvimą. Jei taip, gali būti paskiriami kiti medikamentai.

Kitais atvejais galima imtis tokių veiksmų:

• Jei įmanoma, vengti dekongestantų ir antihistamininių vaistų.
• Prieš nuryjant kapsules ar tabletes atsigerti vandens, kuris sudrėkina burną.
• Jeigu įmanoma, vaistus gerti ryte, o ne vakare. Naktį pasireiškiantis burnos džiūvimas dažniau sukelia dantų skylutes.
• Jei yra galimybė, rinktis lengvai nuryjamus vaistus, pavyzdžiui, skysčius. Vengti tablečių ir kapsulių.

Net jeigu ir manote, kad kažkuris receptinis vaistas Jums sukelia burnos sausumą, nenustokite jo vartoti. Prieš tai būtinai pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju.

Dantų ėduonies, atsirandančio dėl burnos sausumo, prevencija

Be to, kad palengvina maisto virškinimą, kramtymą ir rijimą, seilės yra natūralus burnos valiklis. Jų trūkstant, padidėja dantų ėduonies ir dantenų ligų rizika. Jeigu Jums džiūsta burna ir norite išvengti tokių problemų, turėtumėte itin atsakingai rūpintis savo burnos higiena:

• Valytis dantis bent 2 kartus per dieną (ryte bei vakare) ir po kiekvieno valgio išsiskalauti burną vandeniu.
• Naudoti dantų pastą, kurioje yra fluoro.
• Bent du kartus per metus apsilankyti pas odontologą apžiūrai ir profesionaliai burnos higienai.

Šie veiksmai padeda pasirūpinti gera burnos būkle ir taip išvengti ėduonies.

Seilių srauto didinimas

Jeigu Jums pasireiškė kserostomija, tam, kad būtų atkurta burnos drėgmė, odontologas gali paskirti specialų skalavimo skystį, dantų pastą ar drėkinamąjį gelį. Jei šios priemonės nepadeda, gali būti skiriami seilių gamybą skatinantys vaistai.

Kserostomijos kontrolė namuose

Siekiant sukontroliuoti kserostomiją, be abejonės, labai svarbūs ir paties paciento veiksmai. Esant tokiai būklei, rekomenduojama:

• Rinktis saldainius ar kramtomąją gumą be cukraus. Stengtis vengti rūgščių maisto produktų, pavyzdžiui, citrinų, galinčių suminkštinti dantų emalį. Niekada nekramtyti ledo, nes tokiu būdu gali būti pažeidžiami dantys. Svarbu prisiminti tai, jog nors saldainių čiulpimas ir padeda skatinti seilių išsiskyrimą, net jei juose nėra cukraus, tokie maisto produktai gali suminkštinti danties emalį. Dėl šios priežasties juos reikėtų vartoti saikingai.
• Gerti daug vandens. Tai gali padėti išlaikyti burnos drėgmę ir atlaisvinti gleives.
• Vengti burnos skalavimo skysčių, kuriuose yra alkoholio ar peroksido. Šie ingredientai gali dar labiau išsausinti burną.
• Kuo įmanoma dažniau kvėpuoti per nosį, o ne per burną.
• Drėkinti namų, ypač miegamojo, orą, jei jis yra sausas.
• Valgyti minkštą, drėgną maistą, kuris yra vėsus arba kambario temperatūros. Taip pat naudoti drėkinančius produktus, tokius kaip padažas, sviestas, grietinėlė ir panašiai.
• Vengti sūraus ir sauso maisto (pavyzdžiui, skrebučių, krekerių, sausos duonos, sauso mėsos, džiovintų vaisių ir bananų), taip pat maisto bei gėrimų, kuriuose yra daug cukraus.
• Vengti alkoholinių ir kofeino turinčių gėrimų. Alkoholis skatina vandens praradimą, sukeldamas dažną šlapinimąsi. Be to, tiek jis, tiek kofeinas sausiną burną. Patariama vengti ir rūgščių gėrimų, tokių kaip vaisių ir pomidorų sultys.
• Apriboti aštraus maisto suvartojimą.
• Mesti rūkyti.
• Naudoti drėkinamąjį lūpų kremą.
• Dantis valytis šepetėliu su minkštais šereliais.

Laikantis šių paprastų, tačiau veiksmingų taisyklių, galima sumažinti nemalonius burnos sausumo simptomus.

Džiūsta burna, todėl manote, kad Jums kserostomija? Nebespėliokite – kreipkitės į „Ozo“ estetinės odontologijos ir implantologijos klinikos specialistus. Įvertinę individualią burnos būklę, jie gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti efektyvų gydymą.